Audrelis

    Mielasai blogas.lt,

    buvau tavo ištikimas jūzeris nuo 2005-03-16. Iš pradžių buvo viskas lyg ir ok, čia jūzer friendly ir visokie kiti reikalai. Bet laikui bėgant, čia pasidarė šūdas. Aišku, šūdas buvo nuo pradžių, nes buvo (ir yra) cenzūra. O aš, mėgėjas pasakyti vieną kitą slavišką keiksmažodį. Dar gi čia daug reklamos. Nu koks ***ys sugalvojo tokias apklausas, kur prieš kelias dienas papostinau, ar tokius banerius, kurie leidžia garsus, iššoka per pusę ekrano (nors pas mane ir 22″ monitorius) ir nieko nematyt? Šūdas.

    Kurį laiką galvojau kur pabėgt, LJ buvo option, bet ten, regis dar daugiau šūdo nei čia. Gerai, kad priminė Opit apie chebrą, tai pabėgau ten. Iki. Fak jū. Ai houp vet jū vil rot in hel.

    O mano tolimesni verkšlenimai nuo šiol bus čia

    Jū, pypl, meik my sik.

    Nesuprantu aš. Na svarsčiau, svarsčiau ir nesupratau. Apie ką čia? Na pabandysiu minimaliai paaiškint.

    Su ta sąlyga, kad ketvirtadienį praleidau namie siurbčiodamas alų ir klausydamas StartFM, pasakiau sau, kad “na jau penktadienį tai tikrai namie netupėsiu, varysiu bet kur”. Kaip manot ar buvau kur nors? (Čia intriga turėtų būti, turėčiau nustoti rašyti, ir palaukt, kol kas nors vienas parašys “nu jo” arba “nu ne” ir tada kitą įrašą daryti su tolimesne istorija). (Bet). Buvau. Kolega Martynas užsiminė apie koncertą, tačiau pats nevarė, tai aš nuvariau, už tai. Praleidus kai kuriuos faktus, aš buvau prie niū stailo 19:30. Apsauginis viską apčiupinėjo, iškraustė (nerado replių, peilio ir smagaus maišelio), atėmė 10lt iš įleido. Nu ten bla bla bla, sveikintis su vienais su kitais, kažką pačętint, mol “kaip sekasi” - “ai nieko” - “aišku aišku”. Tai va. Paskui čętinimas su normalesnių pora žmogų. Bet tai kažkaip įdomiai. Štai vienas kolega sako “Nu, Audreli, pasakok kaip sekasi”. Sakau “O tai ką nori išgirst? Kurioj srity čia sekasi?”. O anas “Na, ar kokią merginą įsimylėjai, ar kokį gabalą sukūrei, ar nupiešei paveikslą, ar ką?”. Bl.et. Sedėjau apakęs, kurį laiką, paskui susivokiau, kad reik atsakyt, tai sakau “Jo”. Kolega nusijuokė. Einam parūkyt. Ir galvoju. Kas per šū.das? Na, prisiminus pastarąsias (nežinau ar reikėjo ten ą nosinės) dvi savaites tai atrodo, jog kolega sekė mano gyvenimą. Na tik su tuo pirmu variantu iš jo išvardintų buvo viskas atvirkščiai.  Tai kų daryt daba? Paskui su kitu kolega susičętinam, paklausė vos ne to paties. Suglumau. Pastovėjau, parūkiau, paklausiau Va Taip Vat viską ir Pendelio keletą. Išėjau.

   

    Variantas varyti į barbakaną suviliojo. Galvoju, nebebus daugaiu klausimų, ir pūlas ten nemokamai mums bus, ir alus bus, ir šiaip… bus. Tai užsidedu ausines, apsimūturiuoju ir einu pagreitintu žingsniu. Praeinu gaujas marozų, surauktais snukiais, ėkiančius kažką. O aš nieko negirdžiu. Man muzika ausy krebždenas. Nusiganu iki vietos. Lendu apačion, ten jau du kolegos žaidžia. Pakeičiu vieną iš jų. Viskas buvo ok, bet po kažkiek laiko “kaip tau sekasi, Audreli?”. Ble. “Ai na nieko gal…”. “Gal? Tai vadinasi nesiseka”. Ble. Nenorėjau toliau test pokalbio šita tema, tai sakau “Jo”. Pralošiau.

    Beje, vakar pirmą kartą buvau naujojojojoj vilniojojojojoj. Kol nepamačiau keleto bandų marozų, išvartytų konteinerių, tai viskas atrodė visai kūl.

    Ai, o šiaip, mano nuotaika yra gera, jei kas nors neprisiknisa su klausimai “kaip sekasi? kas yra?”. Neklauskit manes tokių klausimų, ir aš jums nesakysiu kur eiti.

    Vonia kala į klyną.

    Dar mąstau varyt iš šitos blogas.lt sistemos kur nors kitur, tik nežinau kur. Gal LJ?

    Va taip ir būna.

    Vakar buvau Intro, Jamaican Helloween (ar kaip ten rašosi). Tai alo paskanaut teko tam tikrą kiekį, pažaist stalo futbolą, pūlą. Su Martynu aplošėm du kažkokius tai senius (kad jiems nebūtų gėda tai neminėsiu vardų) stalo futbolo žaidime. Paskui du sykius prieš juos gavom. Bet už tai laimėjom pirmą partiją ir tai yra rodiklis :) Po to su Žygiu apturėjom misiją iki vieno buto, paimti biškį šio bei to, tačiau nesėkmė lydėjo mus. Nieko negavom. Ėt. Tada grįžom į Intro ir toliau stalo futbolą kalėm. Grįždami namo pasiėmėm po porą alaus, prapisom naktinį autobusą. Laukėm kito. Viso labo tik 40 minučių. Nustebau, kad greitai namo parsigavau.

    Šįryt labai miegojau ir labai man trukdė. Tada atsikėliau ir tris valandas bandžiau spjaut Bilui Geitsui į veidą, bo mat jam nepatiko, kad aš naudojuosi nelegalia vidousų versija. Tai sako “ė, baik chaliavint, dabar neleisui tau pilnai prisilogint, kol neįvesi man kodo”. Tai aš šiaip ne taip apėjau tą reikalą (o viskas buvo paprasta), tai labai džiūgavau. Ten viską įvedžiau ir dabar viskas ok.

   

    Taigi, o ką veikt šiandien? Nuobodu, nieko nevyksta, spėju niekur. Teks keletą sms parašyt, gal kas sudomins. Gal. Bet tokia diena, tai visi matyt kitais reikalais užsiiminėja.

    Ėt.

    Ne.

    Čia ne apie TR apdainuotą kosmosą su bičais kietais.

    Na va, čia šiaip domiuosi tokiais reikalais šiek tiek kaip kosmosas. Na šiaip, seku įvykius ten ką randa marse, ar ten ką atranda vis šiaip kur naujo. Bet tai pagalvojau “o ką jei čia apgaudinėja ir ten nieko nėr ar kažką”. Dabar pradedu abejoti ar toliau rašyt. Na b(l)et. Čia kaip yra tie paneigimai (kuriais aš kažkodėl tikiu), kad iš tikro niekas ten nevaikščiojo po mėnulį. Tai man vis įtarimai kyla visur. Tarkim, kas dieną čekinu šitą puslapį, čia kas dien vis kitokios foto susijusios su kosmosu. Na bet kartais man atrodo, kad ten sėdi kokie bičai apsivartoję aguonų ekstrakto ir lsd ir paišo bet ką. Kad ir tie visokie “kosminiai debesai” įvairiaspalviai. Na aišku, nemačiau aš kaip ten kas iš tikro, tačiau man tai atrodo kažkaip keistai…

    Ai…

    Labas.

    Grįžau iš paskaitų, sugalvojau kad valgyt darysiuos, staigiai prisėdu prie kompo paleist muziką, pasveikina su praėjusiu Gedas. Prasideda maisto gaminimas. Tai čia parašysiu/parodysiu kaip darausio picą. Esu ganėtinai priklausomas nuo picų, tai va čia vienas iš mano receptų greitų.

    1. Pasileidžiam muzikikės per kompą (StartFm and viso garso). Čia yra kompastalis su aparatais.

    2. Susitatome ant stalo tai, ko mums reikės. Pjaustymo lentelė, picų pagrindai (po paskaitų nesinori praleisti dar laiko darant tešlą), pomidorų padažas (blę, čia gi Uspaskicho firmos *gasp*, ne aš pirkau) (ir joks kečupas netinka, turi būti pomidorų padažas), svogūnas, poras, pomidoras, sūris, peilis.

    3. Išpakuojame vieną pagrindą. Atkemšame Uspaskichą, kišame į jį šaukštą, ir tepame ant pagrindo. Taip užtepam du šauktus. Tepti reikia su “apatine” šaukšto dalim (pačio kaušelio išlinkimu “į lauką”). Na bet čia šitą visi, matyt, žino.

    4. Mes JAMAM šotą svogūną ir lupam.

    5. Nuluptą svogūną susmulkinam “kaip patinka” ir išklojam Uspaskichuotą pagrindą.

    6. Supjaustom pomidorą ir dedam jį ant viršaus.

   

    7. Paimam sūrį. Pav.1 medžiagoj jis yra kubo firmos. Pav.2 supjaustytas iki drožlių. Tai taip ir padarom. Arba galima sutarkuot.

    Pav1.

    Pav.2

   

    8. Pasižiūrim į antikvariatinę viryklę ir riebiai keikiamės.

    9. Neaiškus logotipas.

   

    10. Traukiam iš vidaus visokį turtą. Keptuvė, keptuvės dangtis, dvi skardos kepimui.

    11. Kaitinam pragarą iki 200^o Celsijaus.

    12. Supjaustytą sūrį dedam ant visko. Gražiai, neskubant.

    13. Ant viršaus nematomą porą.

    14. Super patį geriausią prieskonį (po vieno neprieskoninio prieskonio) dedam ant viršaus. Jei neįskaitot tai RAUDONĖLIS. Jei nusipirksite picos prieskonių ir su jais išsikepsite picą - skonis bus tas pats kas tik su raudonėliu. Raudonėlis yra gan stipraus aromato prieskonis. Labai malonus, bent man. Iš šito žalio pakelio aromatingiausi.

    15. Šaunam į pragarą. “Degsi pragare!” sušukau. Gal nevertėjo…

    16. Rašom apie sušiktą anketą, ir prisimenam, kad lyg kepėm picą… Ištraukiam, dar ne taip ir blogai. Kitą kart išvis nuodegulį ištraukiam… Tai laiko vat ir niekaip nepaskaičiuoju, kiek ten laiko kept.

    Baigta. Tik nepasprink.

    Kraštai šiek tiek per kieti, tačiau pats reikalas valgomas itin smagiai. Dalinam į aštuonias dalis, ir kadangi neturim su kuo pasidalint - valgau vienas. Niam niam niam.

    O šio reikalo pavadinimas (mėgstu galvoti pavadinimus) - vėmalas ant būlkos. Atrodo tai taip, ką?

    Ne, nu tai taip.

    Ar matėt kokią čia anketą siūloužpildyt kai tik pradedi rašyti blogą? Na šiandien. Eina šikt. Pagalvojau “nu ok, užpildysiu, ot tai sunku čia bus…”. O pagalvojau ne itin taikliai.

    Pvz.

   

                                                                                                                                        Pav.1

    Pav.1. Nuolatinio maisto vieta? Čia aš supratau kaip “ar dažnai praleidi valgymą namie”. Ar ne? Beje, “Mažiau kaip kartą į savaitę” ir “Niekada” man regis tą patį reiškia.

   

                                                                                                                                         Pav.2

   

    Pav.2 Nesupratau visiškai klausimo. Gal kablelių kažkur reikėjo padėt (prieš “kad” tai reikėjo, bet na dar kitur)? Pats tingiu dėliotis, tai pasirinkau “Sunku pasakyti”.

   

                                                                                                                                                Pav.3

    Pav.3. Ką? Jūs ką nors supratot? Aš ne. Ne? Tai taip.

                                                                     
                                                                     
Pav.4

    Pav.4. Kažkuriam punkte parašiau “Alus” tai čia labai gerai suėjo šitas. Man čia viskas daug maž gerai.

    Taigi. Reziume. Patarimas.

    Apklausa buvo visiškas šū.das. Tūlam piliečiui nesuprantami klausimai ir per daug laiko sugaišta, kad juos suprast, ir vistiek nesuprasta. Taip, gal būt a vienintelis nesupratau, bet tai nu vat a fak?

    Patarimas. Kitą kartą nesamdykit trečiokų, kad tekstą surašinėtų.

    Olė.

    Cha!

    Sprendžiant iš statistikos (22 skirtingi IP) , matyt klausiat “Ė, tai ką, neparašysi kaip gimtadienį atšventei?”.

    Palepinsiu minimal.

    Vakare į “Intro” nuvariau (taip taip, “Intro”, ten kur šlykštus alus, kreivi pūlo ir stalo futbolo stalai). Turėjo atvaryti žmogai, kuriems sms išsiuntinėjau. Ne, nekviečiau į gimtadienį, tiesiog norėjau, kad atvarytų chebra. Chebra, kurių nebuvau mates daug laiko, su kitais dar prieš parą ragavom alkoholį, ar ką… Jau galvojau niekas neatvarys, bet pasirodė Ignas su Inga, paskui Evelina su Viliuku, Vytukas, Salučka. Tai alaus pastačiau. Na neapsiėjo ir be dovanų. Nors nereikėjo. Bet, aišku, pamalonino.

    Tai žaidėm stalo futbolą, pūlą, ragavom alų. Paskui Ignas Inga ir Evelina išvarė namo. Tai mes nuvarėm į IKIuką skystos duonos. Atsisėdom užupy, kalbėjom apie kažką. Tada atvarė Paulius. Dar pakalbėjom. Namo. Kad kelelis nedulkėtų, su Vytu po vieną alų išvartojom. Prie “Kemi” pasedėjom, apie kompus pakalbėjom. Surimavau.

    Grįžau namo. Pačekinau internetą, perskaičiau porą sveikinimų. Miegot.

    Gimtadienis praėjo.

    O šiandien sugalvojau apie save: aš ne plonas, mano kaulai ploni.

    Raugiau kopūstus. Su kmynais ir morkom.

    Vajė.

    Ieškau draugės likusiam gyvenimui. Galiu tik sekmės palinkėt sau. Cha cha cha.

    Jo.

    Ką tu?

    Vakar netikėtai pasveikino. Šiandien su sulčių pakeliu, pringles pakeliu, cigarečių pakeliu. Švenčiu?

  

    O apie ją nerašysiu.

    Ar pastebėjot, kad ruduo toks, na, rudeniškas. Aišku, atšalo greitai, tačiau kažkaip jau pripratau, apsiprekinau striuke, pirštinėm ir man gerai. Bet taip va šiandien išsiviriau kavos ryte (~12:30) ir išėjau parūkyt į kiemą, tai kaip visai jaukiai šviesa saulės skelbė apie save. Aha. Visai gerai. Vakar taipogi gerai buvo.

    Sako, kad kai nėra apie ką kalbėti, tai kalbamasi apie orą. Might be…

    Šiandien mano broliaus gimtadienis. Pasveikinkit jį. Ačiū.

    O aš nusipirkau pigių pringles’ų, vieną alaus ir sulčių. Vieną alaus padariau, vieną pakuotę pringles’ų surijau, gurkšnį sulčių paėmiau.

    Keistasis šeštadienis. Norisi ką nors veikt, bet, kad nieko ne(iše)ina veikt.

    Vėl veikia audioscrobbler’is tai viršuj dešinėj atsinaujins kada nors playlistas. Laikėsi ta pati lentelė porą savaičių…

    O ją, Pėter. Šnel šnel.

    Aha.

    Klausiate, “Ė, brol, kuo čia susiję?”

    Atsakymas čia -> spausk šitą užrašą čia va čia spausk jau turėjai paspaust, o ne skaityt toliau.

    Beje, regis, kad susitvarkiau langus…

    Dar įdomiai, kad jau vakar pradėjo sveikint.

    Būna…