Audrelis

    Mielasai blogas.lt,

    buvau tavo ištikimas jūzeris nuo 2005-03-16. Iš pradžių buvo viskas lyg ir ok, čia jūzer friendly ir visokie kiti reikalai. Bet laikui bėgant, čia pasidarė šūdas. Aišku, šūdas buvo nuo pradžių, nes buvo (ir yra) cenzūra. O aš, mėgėjas pasakyti vieną kitą slavišką keiksmažodį. Dar gi čia daug reklamos. Nu koks ***ys sugalvojo tokias apklausas, kur prieš kelias dienas papostinau, ar tokius banerius, kurie leidžia garsus, iššoka per pusę ekrano (nors pas mane ir 22″ monitorius) ir nieko nematyt? Šūdas.

    Kurį laiką galvojau kur pabėgt, LJ buvo option, bet ten, regis dar daugiau šūdo nei čia. Gerai, kad priminė Opit apie chebrą, tai pabėgau ten. Iki. Fak jū. Ai houp vet jū vil rot in hel.

    O mano tolimesni verkšlenimai nuo šiol bus čia

    Jū, pypl, meik my sik.

    Nesuprantu aš. Na svarsčiau, svarsčiau ir nesupratau. Apie ką čia? Na pabandysiu minimaliai paaiškint.

    Su ta sąlyga, kad ketvirtadienį praleidau namie siurbčiodamas alų ir klausydamas StartFM, pasakiau sau, kad “na jau penktadienį tai tikrai namie netupėsiu, varysiu bet kur”. Kaip manot ar buvau kur nors? (Čia intriga turėtų būti, turėčiau nustoti rašyti, ir palaukt, kol kas nors vienas parašys “nu jo” arba “nu ne” ir tada kitą įrašą daryti su tolimesne istorija). (Bet). Buvau. Kolega Martynas užsiminė apie koncertą, tačiau pats nevarė, tai aš nuvariau, už tai. Praleidus kai kuriuos faktus, aš buvau prie niū stailo 19:30. Apsauginis viską apčiupinėjo, iškraustė (nerado replių, peilio ir smagaus maišelio), atėmė 10lt iš įleido. Nu ten bla bla bla, sveikintis su vienais su kitais, kažką pačętint, mol “kaip sekasi” - “ai nieko” - “aišku aišku”. Tai va. Paskui čętinimas su normalesnių pora žmogų. Bet tai kažkaip įdomiai. Štai vienas kolega sako “Nu, Audreli, pasakok kaip sekasi”. Sakau “O tai ką nori išgirst? Kurioj srity čia sekasi?”. O anas “Na, ar kokią merginą įsimylėjai, ar kokį gabalą sukūrei, ar nupiešei paveikslą, ar ką?”. Bl.et. Sedėjau apakęs, kurį laiką, paskui susivokiau, kad reik atsakyt, tai sakau “Jo”. Kolega nusijuokė. Einam parūkyt. Ir galvoju. Kas per šū.das? Na, prisiminus pastarąsias (nežinau ar reikėjo ten ą nosinės) dvi savaites tai atrodo, jog kolega sekė mano gyvenimą. Na tik su tuo pirmu variantu iš jo išvardintų buvo viskas atvirkščiai.  Tai kų daryt daba? Paskui su kitu kolega susičętinam, paklausė vos ne to paties. Suglumau. Pastovėjau, parūkiau, paklausiau Va Taip Vat viską ir Pendelio keletą. Išėjau.

   

    Variantas varyti į barbakaną suviliojo. Galvoju, nebebus daugaiu klausimų, ir pūlas ten nemokamai mums bus, ir alus bus, ir šiaip… bus. Tai užsidedu ausines, apsimūturiuoju ir einu pagreitintu žingsniu. Praeinu gaujas marozų, surauktais snukiais, ėkiančius kažką. O aš nieko negirdžiu. Man muzika ausy krebždenas. Nusiganu iki vietos. Lendu apačion, ten jau du kolegos žaidžia. Pakeičiu vieną iš jų. Viskas buvo ok, bet po kažkiek laiko “kaip tau sekasi, Audreli?”. Ble. “Ai na nieko gal…”. “Gal? Tai vadinasi nesiseka”. Ble. Nenorėjau toliau test pokalbio šita tema, tai sakau “Jo”. Pralošiau.

    Beje, vakar pirmą kartą buvau naujojojojoj vilniojojojojoj. Kol nepamačiau keleto bandų marozų, išvartytų konteinerių, tai viskas atrodė visai kūl.

    Ai, o šiaip, mano nuotaika yra gera, jei kas nors neprisiknisa su klausimai “kaip sekasi? kas yra?”. Neklauskit manes tokių klausimų, ir aš jums nesakysiu kur eiti.

    Vonia kala į klyną.

    Dar mąstau varyt iš šitos blogas.lt sistemos kur nors kitur, tik nežinau kur. Gal LJ?

    Va taip ir būna.

    Vakar buvau Intro, Jamaican Helloween (ar kaip ten rašosi). Tai alo paskanaut teko tam tikrą kiekį, pažaist stalo futbolą, pūlą. Su Martynu aplošėm du kažkokius tai senius (kad jiems nebūtų gėda tai neminėsiu vardų) stalo futbolo žaidime. Paskui du sykius prieš juos gavom. Bet už tai laimėjom pirmą partiją ir tai yra rodiklis :) Po to su Žygiu apturėjom misiją iki vieno buto, paimti biškį šio bei to, tačiau nesėkmė lydėjo mus. Nieko negavom. Ėt. Tada grįžom į Intro ir toliau stalo futbolą kalėm. Grįždami namo pasiėmėm po porą alaus, prapisom naktinį autobusą. Laukėm kito. Viso labo tik 40 minučių. Nustebau, kad greitai namo parsigavau.

    Šįryt labai miegojau ir labai man trukdė. Tada atsikėliau ir tris valandas bandžiau spjaut Bilui Geitsui į veidą, bo mat jam nepatiko, kad aš naudojuosi nelegalia vidousų versija. Tai sako “ė, baik chaliavint, dabar neleisui tau pilnai prisilogint, kol neįvesi man kodo”. Tai aš šiaip ne taip apėjau tą reikalą (o viskas buvo paprasta), tai labai džiūgavau. Ten viską įvedžiau ir dabar viskas ok.

   

    Taigi, o ką veikt šiandien? Nuobodu, nieko nevyksta, spėju niekur. Teks keletą sms parašyt, gal kas sudomins. Gal. Bet tokia diena, tai visi matyt kitais reikalais užsiiminėja.

    Ėt.